Mi Diario

You're welcome to read if you like ;] But here's nothing worth your time ;D

"Nu kai sekas, tai sekas"!!!!

Nu man b*t kai sekas tai sekas. Negana to, kad visą vasarėle teks gyvent be žmogaus, kuris dar mane supranta, tai pasirodo tam žmogui n-kartų prasčiau nei man! Ot geras, ką?! Nu n* nu... Krč. Neatsimenu kada paskutinį kartą buvau šitaip žiauriai susiparinus... O dabar labiausiai parinantis mane dalykas tas, jog nenumanau kaip galėčiau padėti Tam žmogučiui...

P.S. Atsiprašau už šiandieninę kalbą..

...Patyliu...

Patyliu, nes esu žiauriai susiparinusi... Tam žinoma yra daug priežasčių, bet svarbiausia priežastis būtų ta, jog pati geriausia mano draugė Agnė išvyksta iš kart po mokslo metų pabaigos į Angliją ir grįš tik rugpjūtį ir tai neaišku kada rugpjūtį... Visą vasarą teks praleisti be jos ir aš žiaauuriaaii dėl to parinuos...
Krč.
Čiau...

Again...

Ir vėl man viskas atsibodo, ir vėl aš nuo visko pavargau, ir vėl aš nieko nenoriu arba ir vėl nežinau ko noriu, ir vėl, ir vėl, ir vėl... Aaa!! Nebegaliu! Taip noriu atostogų, kad bijau, jog jei galėčiau tai po atostogų negrįščiau atgal į mokyklą... Ir kodėl man taip daros neįsivaizduoju... Nuotaika kas ketvirtį dienos keičiasi ir net nenumanau kodėl... Iš ryto tai kaip ir visada, nenoriai keliuos ir kulniuoju į mokšę, iki pietų ji vėl kažkokia neaiški, po pietų - vėl, o vakare iš vis nesuprasi kokia...
Wtf is going on with me?...

" - Žinai ką,- ramiu tonu kreipiasi Pasąmonė į Protą,- kadangi Tu ir taip jau apgailėtinai atrodai tai...
- Tai nusprendei mane visai numarint?..- beveik ironiškai, bet labiau beviltiškai, bandė palaikyti pokalbį Protas.
- Na ne. Nors. Hm. Nebloga mintis šiaip jau... Reikia nepamiršti,- tarsi sau pasisako Pasąmonė ir tęsia,- Na, bet iš tiesų tai nemarinsiu tavęs šiandien. Kaip tik paliksiu ramybėje. Nebent Tu pats nori, tada žinoma, kad galėčiau...
- Dėkui už geraširdiškumą, bet būsiu savanaudis ir pasinaudosiu Tavo suteikta proga - pailsėti nuo tavęs.- užbaigia dialogą Protas. Ir pats pirmas nuslenka į savo kampelį."

Ir vel.

Na ką, šiandien laabai cool diena. Iš ryto rašinys, vakare vėl rašinys (namų darbams). Nors tiesą sakant savo "rytiniu" rašiniu esu patenkinta ir net tikriausiai truputį didžiuojuosi, nes ten rašiau (nors ir nevisai į temą), bet tai ką pati norėjau rašyti. Aišku "vakariniu rašinėliu" nesu tokia patenkinta, nes ten totaliai ne į temą ir visai ne tai, ką norėjau rašyt, bet velniop! xD Na užtat dabar pasigerinau gyvenimą su gardžiaisiais tarškučiais (nors jie ir nesveikas maistas, bet už tai skanūs ;P ;D) ir gira. Mmm... Kaip skanu ;Dp Na dabar tai manau grįšiu prie antrosios apyrankės ir kultinės laidos "Humoro klubo" ;D.

" - Tikriausiai pirmą kartą mūsų nuomonės sutampa,- per juoko ašaras prataria Pasąmonė.
- Jooo,- teišlemena Protas."

Omg...

Omg kaip man šiandien atsibodo dirbtis su tuo kompu. Kokį pusdienį bandžiau susiinstaliuoti programą. Man taip reikia kokios nors programos, kurį įrašinėtų į CD... Sakoma, kad nepavykus iš pirmo karto bandyk dar kitą ir dar kitą kartą. Taip ir dariau. Bandžiau vieną kartą, antrą, trečią ir t.t. Bet po kokio penkiolikto karto nusispjoviau į viską ir nuėjau vakarieniaut... Kodėl viskas turi būti taip sunku? Negi negalima gauti kažko tai paprasčiau...?...
Kitas klausimas - kodėl savaitgalis baigiasi? xD Taip nenoriu ryt į šūlę, tuo labiau, jog ryt pirmas dvi pamokas reiks sukt galvą ir kankintis dėl kažkokio sumauto rašinio... Juk prieš dvi savaites jau rašėm atpasakojimą... O dabar vėl rašinys... Nors jo tema man visai patinka - "Tėvai manęs nesupranta". Apskritai labai aktuali tema. Tik va problema, kad neįsivaizduoju ką reiks parašyt rytoj...
Omg tikrai...

" Įtemptai mastant Protui apie rytdieną, jis išgirsta Pasąmonę:
- Kam Tu vargsti? Juk žinai, kad nieko gero iš to nebus, nes iki ryt vis tiek viską pamirši.- Protas pasižymėjo paskutinę mintį, kad "nepamirštų" ir dar kiek pagalvojęs atsikirto:
- Na juk bent vienas iš mūsų turi atlikti savo pareigą - stengtis padėti Jai. Be to, geriau miegosiu, žinodamas, kad bent šiek tiek bandžiau padėti. Atvirkščiai nei kai kurie.- tai pasakęs jis atsisuko į Pasąmonę ir metė į ją priekaištaujantį žvilgsnį.
- Gerai jau gerai. Supratau. Nereik čia žaibais švaistytis. Ryt pasistengsiu nuteikti Ją optimistiškiau. Visgi rašinys Jai labai artima tema.- ir nespėjus Protui dar ko nors pasakyti, apsisukusi ji dingo. "