Omg...

Omg kaip man šiandien atsibodo dirbtis su tuo kompu. Kokį pusdienį bandžiau susiinstaliuoti programą. Man taip reikia kokios nors programos, kurį įrašinėtų į CD... Sakoma, kad nepavykus iš pirmo karto bandyk dar kitą ir dar kitą kartą. Taip ir dariau. Bandžiau vieną kartą, antrą, trečią ir t.t. Bet po kokio penkiolikto karto nusispjoviau į viską ir nuėjau vakarieniaut... Kodėl viskas turi būti taip sunku? Negi negalima gauti kažko tai paprasčiau...?...
Kitas klausimas - kodėl savaitgalis baigiasi? xD Taip nenoriu ryt į šūlę, tuo labiau, jog ryt pirmas dvi pamokas reiks sukt galvą ir kankintis dėl kažkokio sumauto rašinio... Juk prieš dvi savaites jau rašėm atpasakojimą... O dabar vėl rašinys... Nors jo tema man visai patinka - "Tėvai manęs nesupranta". Apskritai labai aktuali tema. Tik va problema, kad neįsivaizduoju ką reiks parašyt rytoj...
Omg tikrai...

" Įtemptai mastant Protui apie rytdieną, jis išgirsta Pasąmonę:
- Kam Tu vargsti? Juk žinai, kad nieko gero iš to nebus, nes iki ryt vis tiek viską pamirši.- Protas pasižymėjo paskutinę mintį, kad "nepamirštų" ir dar kiek pagalvojęs atsikirto:
- Na juk bent vienas iš mūsų turi atlikti savo pareigą - stengtis padėti Jai. Be to, geriau miegosiu, žinodamas, kad bent šiek tiek bandžiau padėti. Atvirkščiai nei kai kurie.- tai pasakęs jis atsisuko į Pasąmonę ir metė į ją priekaištaujantį žvilgsnį.
- Gerai jau gerai. Supratau. Nereik čia žaibais švaistytis. Ryt pasistengsiu nuteikti Ją optimistiškiau. Visgi rašinys Jai labai artima tema.- ir nespėjus Protui dar ko nors pasakyti, apsisukusi ji dingo. "