Plyštu perpus...

... Labai esu laiminga dėl Norvego - Alexander Rybak - pergalės Eurovision Song Contest 2009, bet taip pat esu nusiminusi dėl Lietuvos, nors į finalą patekom - taškų mažokai, mane guodžia tik tai, kad bent jau nevisiškai paskutiniai buvom ;]...

Šiaip, kad laimėjo tokia daina, kaip "Fairytale" visai negaila, būtų žymiai gailiau jei laurus būtų nuskynęs koks graikas ar kokia Islandija. Bet man asmeniškai jau iškart buvo aišku kai pamačiau Norvegija, kad šitas vaikinukas neturi lygių. Tame pasirodyme buvo viskas kuo puikiausiai - pradedant tais trimis vaikinais, kur saltus darė antrame plane ir baigiant A. Rybak'o charizmatiškumu. Niekam ne paslaptis, kad dabar jau kurį laiką panos alps dėl Norvego, žinoma aišku kodėl, juk tokių grožių reta ;Dp, bet man dar be to degančio jo žvilgsnio bei kerinčios šypsenos labai įstrigo, tiesiog vos ne į kraują man įsiliejo dainos tekstas. Retai, kada man taip įstringa dainos žodžiai. Busiu banali ir galbūt pasikartosiu, sakydama, kad tai tiesiog nepakartojamas tekstas ir tokių na, tikrai pasitaiko per kelis metus vos vienas kitas apskritai.

Bet nors ir esu kupina palaimos, euforijos ir kitų džiugių emocijų, tačiau niekaip negaliu nedvejoti dėl Psichologijos. Per ateinantį užsiėmimą žaisime "Slaptą draugą". Aš jau nuo praeitos Psichologijos ėmiau dvejoti ar man reikia jungtis į ta žaidimą ar ne. Nelabai žinau teigiamų jo pusių iš mano pozicijos, bet, užtat matau daug minusų. Pirmiausia tai labai baisu man, kad išsitrauksiu ne iš savo klasės žmogų (o tokia galimybė yra iš keturiolikos aštuonios). Antra - jei ir pataikyčiau ne ant saviškio tai man būtų labai didelių keblumų perdavinėjant tas dovanėles, nes na aš nelabai jau pasižymiu komunikabilumu ar drąsumu prieiti ir paprašyti, kad perduodu ten dovanikę tokiai ar tokiam. Trečią - jei išsitraukčiau žmogų apie kurį nieko nežinau būtų dar daugiau sunkumų galvojant ką čia tokio įdomesnio sumąsčius. Juk jei žaisim ar savaite, dvi, tai nei kiekvieną dieną tą patį šokoladuką, nei tą patį raštelį rašinėsi... Nežinau... Tikriausiai teks aukoti vieną ar du užsiėmimus. Nieko kitaip nebus.

Tiesa, vos nepamiršau. Šeštadienį tikriausiai pirmą kartą per dvejus ar ketverius metus, kai gyvenu centre, buvau išėjusi kažkur tai "pagastroliuoti". Deją man tik gailą, kad mano telefonas, su l-a-b-a-s kortele kažkur paskraidė ir nežadėjo sugrįžti ;D.