Sudiev.

Sudiev. Aš dingstu. Po šiandienos nusprendžiau, kelias dienas tyliai ramiai pamąstyti. Apgalvosiu viską. Nuo A-Z (savo apmąstymams pasirinksiu anglišką abėcėlę, jos man kaip tik užteks). Mano galutinį apsisprendimą nulėmė tie keli "juokeliai" merginų per laisvą pamoką pasakyti, sėdint prie stalo valgykloje.
Aš ne iš tų žmonių, kurie net juokais svaido "juokelius" vieni kitiems, pradėdami nuo žmogaus, kuriam (šiuo atveju) akivaizdžiai prasta nuotaika.

Nežinau kas man - ar man jau tiek viskas įgriso, kad rodos ir gyvent nebenoriu, ar man tik ta pati "paauglystė"..?..

" - Tai kas dabar bus?- tikriausiai pirmą kartą per visą savo gyvavimą Pasąmonė prabilo sunerimusiu balsu.
- Nežinau...- teištarė Protas.- Ką Judvi manote?- kreipėsi jis į Širdį bei Sielą. Išmintingosios prabilo tik po ilgos, slogios tylos:
- Nebus nieko gero.- vienbalsiai nuskambėjo dviejų šmėkliškų būtybių balsai, pertraukdami Tą Slegiančią Tylą."