Mi Diario

You're welcome to read if you like ;] But here's nothing worth your time ;D

Kodėl šiandien trečiadienis?

Kodėl visada trečiadienį po psichologijos man taip norisi, kad butų penktadienis? Matyt todėl, kad norėčiau ryt niekur neeiti ir ramiai viską apmąstyti, o ypač tas dalis, kurios man asmeniškai yra aktualios. Bet deja mano nelaimei į šūlę reiks eiti dar dvi dienas. Ech. Na ką padarysi. Kaip sakoma - "toks jau tas gyvenimas".

Keista, tačiau nors iš ryto ir buvo prasta nuotaika, nes vakar paduso mano mp3 ir aš negalėjau pasiklausyti muzikos vakare ir dėl to buvau laaabai nelaiminga, net nebežinau kaip sugebėjau nulūžt, mat dažniausiai nenulūžtų kol nepasiklausau mėgiamos muzikos, vėliau ji pakilo. Suprantama, kad nepasiklausius muzikos vos nepuoliau į isteriją, nees vakar ir taip nuotaikos nebuvo, o dar kai nebuvo išpildytas stiprus noras pasikaulyti vieno kito kūrinio tai išvis atrodė, kad pratrūksiu. Žinoma tuo tarpu pasigirdo mamos balsas ko aš ten cypiu, ir kai pasakiau, kad mp3 paduso tai iškart susilaukiau priekaištų ir, kad turiu "pratintis gyvent". Į tokį pasakymą mama sulaukė vienintelio atsakymo "Melancholikė esu". O į tokį mano atsakymą mama sureagavo visiškai taip kaip ir tikėjausi ir tada supratau, kad jin absoliuti cholerikė. Ir tada man pagaliau viskas išaiškėjo.
Mudvi su mama neturime nei vieno bendro charakterio bruožo. Malonu kai tave moko gyventi visiška tavo priešingybė?

" - Negaliu patikėti!- piktinosi Pasąmonė.
- Negali patikėti, tuom, kad esi nepilno proto?- šmaikštavo ironiškai Protas.
- Cha cha!! Kaip juokinga!
- O kaip gi nebus, juk Balandžio 1d.- vėl juokavo Protas.
- Net ne apie tai kalbu idiote Tu!- toliau vis piktyn ir piktyn ir pratęsdama mintį, dėstė kalbą Pasąmonė,- Negaliu patikėti, kad beveik viskas priklauso nuo Manęs. Juk girdėjai kaip šnekėjo per ta Psichologiją - "daug kas priklauso nuo Pasąmonės". Tik pamanyk, kiek laiko aš iššvaisčiau veltui!- dar savanaudiškiau nei bet kada šnekėjo ji,- Juk tiek daug galėjau visko padaryt!...- užsisvajojusi nutilo.
- Jau verčiau aš net minties apie kažką panašaus neturėčiau,- nesaugiai pasijutęs tarė Protas ir kuo skubiau išlėkė į savo kampelį."