Aš grįžau. Bet verčiau nebūčiau grįžus.

Turėčiau pradėti sakiniu: " Kaip gera grįžti namo. ", bet taip nėra. Verčiau jau nebūčiau grįžus.

Nors antraštė bei įžanga nevilioja toliau skaityt, vis tiek žadu rašyti. Ir rašysiu ne vien apie tai, kaip sumautai jaučiuosi, bet ir apie tai, kas gero įvyko per atostogas. Taigi, pradėsiu nuo balandžio 3d. ir užbaigsiu šiandiena.

Balandžio 3d., penktadienis. Į mokyklą kulniavau ir joje išbuvau tik su vienintele mintimi, jog lieka vis mažiau ir mažiau tos kančios, kurią reikia ištverti iki atostogų pradžios. Grįžusi iš To Pragaro Prieangio susiruošiau į Joniškį. Kailyje vos ne vos ištvėriau kol atvykom. O vėliau dar tik diskotekos reikėjo sulaukti ir tada jau buvo vsio. Ištrūko Tas Visas Šlamštas, tūnojęs manyje tą visą laiką ir išsiliejo per judesius bei muziką. Aš taip pasilinksminau, kad nuovargį pajutau tik kitos dienos vakare.

Balandžio 4d., šeštadienis. Pabudau rodos toookia lengva, kad galvojau, jog pakilusį iš jaukios lovos nuskriesiu kažkur į tolį. Kaip buvo gera tądien... Na bent jau iki tol, kol visko pati nesuknisau pavakary, kai išėjau su savo Pancių Chebryte pasivaikščiot aplink Baseiną. Rodos viskas buvo tiesiog idealu - oras nuostabus: dangus įstabaus žydrumo su grietininiais debesiais, ore tvyrojo pavasaris, švietė bei maloniai kaitino saulė, o ir mes buvome visos kartu. Ėjome tais pačiais takais, kurie man dar nepabodę ir tikiuos nepabos, vėliau pasukome takeliu aplink Baseiną. Ir štai priėjome pelkelę, kurioje ir pasimatė mano ožiai. Aš kaip tikra durne bandžiau ją pereiti eidama tokiais žolių kupsteliais. Deja suklydau pasirinkdama tą kelią. Bedėdama vieną koją ant žolynėlio po medžiu staiga pajutau, kaip kita koja pasinėrė po vandeniu. Jausmas buvo šlapias ;D. Tuo pat metu susigriebiau lipti į tą medį. Įlipau, o panos tik girdžiu, kad užsikvatos - cha cha cha ... ;D. Ir žvengia. Na, o aš kaip koks kačiukas, stoviu ant tų šakų ir kniaukiu - " Nuimkit mane nuo čia " ;D. Merginos daaar labiau pasileido juoktis ir atkerta man - " Kaip įsikorei, taip ir nulipsi " ;D. Na juokai juokais, bet man nuo jų geriau nebuvo - abi kojos peršlapusios ir nervai nebelaikė prisiminus skaudžias dienas. Tų " panėrimų " pakako, kad pratrūkčiau. Va čia padariau didelęęę klaidą. Iš nevilties pratrūkau. Apsisukau ir tais pačiais kupstais išėjau. Lėta pėstute grįžinėjau namo. Užtrukau kokį gerą pusvalandį. Grįžusi nusiaviau peršlapusius inkarus, pasiėmiau į rankas Michelle'ės Paver " Atstumtąjį " ir įsitaisiau lovoje. Skaičiau kažkur nuo aštuntos iki pusės vienuoliktos vakaro. Bet skaičiau ne vien knygą. Man taip pat teko gerbės skaityti draugių priekaištus, dėl kurių man tikrai nesidarė geriau.

Balandžio 5d, sekmadienis. Visą dieną pratūnojau namie beskaidydama knygą ir belankstydama gerves.

Balandžio 6d, pirmadienis. Kiek pamenu nieko gero. Viena iš prasto miego naktų ir viena iš tų dienų kai jos būna suknistos.

Balandžio 7d., antradienis. Mintys apie viską. Jokio prisiminimo apie veiklą.

Balandžio 8d., trečiadienis. Permainos! ;D Nusikirpau plaukus ir dėl to esu totaliai laiminga ;D. Tądien taip pat gana maloniai pavaikštinėjau viena, tik su Marsu, aplink kvartalą. Vakare ir geras pokalbis su Agne.


Balandžio 9d., ketvirtadienis. Neišsimiegojimo, ankstaus kėlimosi, alkanumo bei nuobodulio diena ;D. Bet ko tik nepadarysi dėl draugės ;Dp*.

Balandžio 10d, penktadienis. Pramogos! ;D Nors jų ir teko laukti iki pusės dešimtos vakaro, bet visgi jos buvo. Ir tai svarbiausia ;D. Atlėkiau pas Tomužę. Susirinkome, nors ir ne ta, bet visgi chebra, žaisti stalo žaidimo " Alias-pasakyk kitaip", kuris mums buvo ne stalo, bet grindų žaidimas ;D. Palošėm kokį pusvalanduką visos. Mat vienai jau reikėjo grįžti. Na mudvi su Toma, taip sakant, nepražuvom ;D ir susimėtėm juokais žaisti toliau - po vieną žodį iš kortelių aiškinom visaip kaip tik galėjom ;D. Buvo linksma. Apie vienuoliktą pagaliau susigriebiau eit namulio. Žinoma Toma buvo labai maloni ir palydėjo mane iki Kampo, ant kurio pralūkuriavom dar gerą pusvalandį besišnekučiuodamos.

Balandžio 11d., šeštadienis. Teko garbės pabuvoti bažnyčioje. Bet čia ne esmė. Point'as toje dienoje būtų tas, kad gal susivokiau, gal tik šiaip mintis buvo, kad kaip gera, malonu bei jauku yra žinoti, kad yra žmonių, kurie gali tau pasakyti gerą, meilų žodį ;]p*~... Tai supratau po ilgo vaikščiojimo, trumpo žvaigždžių stebėjimo, per kurį pamačiau Grįžulo Ratus ( tik neaišku didžiuosius ar mažuosius ;D ), kelių apsikabinimų bei vieno kito dialogo. Tiesa. Mudvi su Toma pakeliui namo iš miesto " sukūrėme " naują kalbą ;D. Tik gaila, kad jokio apdovanojimo už tai negavome ;D.

Balandžio 12d., sekmadienis. Velykos. Atrodo šventė. Kas galėtų būti blogai. Bet štai čia ir visa esmė! Nieko gero mano šventėse iki vakaro. Tada vėl susirenkam su Pancėm, nors ir trumpam. Tačiau mano didžiausiam sielvartui tai buvo paskutinis vakaras, kai mačiau Tomą, Agnę, bet ne Viką... Su ja mes dar susimatėme šiandieną.

Ir štai priėjau balandžio 13d., pirmadienį. Šiandien. Kaip ir kaskart man plyšo ir dužo širdis išvykstant iš To Savo Rojaus Kampelio Žemėje.

" - Nepamirštamos atostogos.- Tarė Protas, vis dar palaimingos būsenos.- Tik nesigink, kad Tau net atostogos prastos!- Pasąmonei nespėjus atsakyti, užkirto ją Protas priekaištaujamai.
- Na gerai. Tavo viršus. Pripažįstų, kad atostogos tikrai buvo gana neblogos.- Vos ne vos pritariamu tonu lemeno Pasąmonė.- Laimingas?- baigusi kandžiai pridėjo ji.
- Taip! "