Mi Diario

You're welcome to read if you like ;] But here's nothing worth your time ;D

Vasara...

Na ir?
Aš jos nejaučiu, o jūs?
Nors ir vasara, nesijaučiu vasariškos nuotaikos. O turėčiau, ypač iš po tokio savaitgalio.
Oi... Savaitgalis... Galėtų panašių ir daugiau būt ;D. Laisvai galėčiau ir norėčiau vėl būti barmene. O ką? Visai nieko buvo ;P ;D. Na, bet tiesą sakant, kaži ar pasitaikys artimiausiu laiku dar vienas toks savaitgalis...

Šiaip šiandien nieko gero nebuvo, prasėdėjau, kaip ir likusi klasė, dviejose matematikose (žiauru buvo), pamiršau lankomumo sąsiuvinį ir dabar jeigu nesurasiu jo ryt iki penktos pamokos, turėsiu ilgai ir nuobodžiai klausytis ilgo ir nuobodaus moralo. Dar aš šiandien depresuoju dėl to, kad rytoj rašom chemijos diagnostinį, o aš vapše nieko nebesuprantu bei nebemoku. Kas dar? Daugiau, kaip ir nieko... Gal... Tiesa. Prisiminiau. Kadangi šiandien nebuvo pirmos pamokos, o į antrą pamoką atkėlė žmogaus saugą, tai mokytoja buvo gan gera ir išsivedė mus pasivaikščioti prie Talkšos ežero. Bet ne čia esmė. Esmė tai tame, kad (kad ir kaip keista man buvo) prie manęs priėjo Dei ir paklausė ar aš buvau išvažiavus į Joniškį (mat penktadienį vietoj laisvos pamokos turėjom eit su dailės mokytoja prie galerijos, po to Dei pasiūlė nueiti į Maximą, nustebau, bet sutikau, tai eidamos ir pasišnekėjom, pasakiau, kad mėtausi tarp to ar važiuoti į Joniškį, ar pasilikti), pasakiau, kad pasilikau ir visai dėl to nesigailiu. Ir tikrai nesigailiu. Mane tik nustebino, kad apskritai ji pasiteiravo apie tai, mat aš galvojau, kad ji jau ir pamiršus viską bus. Bet pasirodo ne.

Sakyčiau kažkas naujo?
Ar vėl suklysiu?