Tai kaip?

Visą vakarą mintys pynėsi ir liejosi, šiandieninei dienoraščio temai, kurią dabar aš jau pamiršau, kaip ir visas mintis, nes man labai nesėkmingai sekasi vykdyti savo per etiką duotą priesaiką - vengti konfliktų, mat susiginčijau su Toma. Man dabar nuotaikos visai nėra, nes visą dieną kūriau ką rašysiu apie šiandien į blogą, o čia dabar, kad nori tau kivirčas. Tai netik mintys dingo, bet apskritai net nežinau kokia jėga prisiverčiau rašyti. Bet vis tiek stengsiuos bent ką nors prisiminti. Taigi, gal pradėsiu nuo to, kad šiandien ( kaip ir kaskart ) man labai patiko Psichologijoje. Tenai jaučiuosi visai kitaip, panašiai taip, kai būnu Joniškyje ( o tai labai gerai ;D ). Bet šiandien, kas mane šiek tiek sutrikdė, buvo tai, kad, na aš tiesą sakant nesu pratusi atsisveikinant apsikabinti ( nebent su Agne, Toma ar Vika ), o šiandieną pasitaikė, taip, kad su keletu kolegų teko ir apsikabinti atsisveikinant ;D. Man, kai tai dar nėra įprasta, tai pirma kažkaip gal net nejauku buvo, nes ( pasikartosiu ) AŠ NEPRATUS ;D;D, tačiau manau, kad jei dar kada bent porą kartų teks taip atsisveikint, tai GAL IR priprasiu ;D. O šiaip tai daugiau kaip ir nieko.

" - Klausyk,- prabilo Pasąmonė netikėtai,- jaučiu, kad kažkas ČIA ne taip.
- Vienintelis dalykas, kuris ČIA ne taip, tai yra tas, jog tu nerėki ant manęs,- šmaikštavo Protas. Bet Pasąmonei ne tai dabar rūpėjo:
- Ne... Man atrodo, kad kažkas ne taip su JA.- kiek patylėjusi tęsė,- klausyk, gal pasikviečiam Širdį,- svarstė Pasąmonė, kol Protas be žado laukė ką dar ji pasakys,- tikiu, kad Ji tikrai žino kas ČIA darosi.
- Manai jau taip rimta?
- Nežinau...- teištarė Pasąmonė ir susimąsčiusi nutilo."