Gal žino kas nors kaip reikia išnykti? ... Taip?! Ne?! ... Jei kas žinot, tai maldauju praneškit...
Šiandien buvo nuostabi diena. Saulė švietė nuo pat ryto, dangus buvo neįkainojamo žydrumo, o debesys atrodė kaip iš plaktos grietinėlės supurkšti ;D mmm.... Kaip skaniai atrodė ;P ;D. Nors po teisybei, nelabai didelė gerbėja esu plaktos grietinėlės ;D. Bet debesys tikrai įstabūs buvo. Kadangi mane visada traukė dangus, jo platybės, tas nepakartojamas mėlynumas, tie sniego baltumo debesų kalnai. Ak! Nebegaliu! Taip noriu vasaros ir to vasariško, nežemiško dangaus, kad nežinau, kaip reikia ištverti iki jos! Noriu žalumos, noriu mėlynumo, noriu saulės, noriu šilumos, noriu! Noriu! Nooriuu!!! Et... Tos visos kalbos apie vasarą ir dangų man įvarys depresiją... Neįsivaizduoju, kokios jėgos veikiama aš dar iki šiol neišprotėjau... Kad ir kas tai būtų, tegu pasistengia mane išlaikyti iki vasaros atostogų pilno proto ;D. Ech, einu suvalgysiu vynuogių, gal jausiu mažesnį nusivylimą ;D.
" Ir visgi Pasąmonė negalėjo ištverti dar vienos dienos nepratarus nė žodžio:
- Tikiuos JI nepalūš bent jau iki Velykų...- nerimaujančiu balsu kalbėjo ši.
- O ko Tau taip staiga parūpo tai?- įtariai paklausė Protas.
- Na kaip tai ko!- piktinosi Pasąmonė,- jei JI palūš, tai reiškias aš gyvensiu Pamišusios galvoje! Kaip tada turės rimtai žiūrėti Kiti į mane?... Ak!...- susigraudinusi pralemeno ji. Tuo tarpu Protas visiškai nesirūpino ir kuo ramiausiai atsakė:
- Na jei JI ir palūš, tai aš gausiu nemokamas, bet nesibaigiančias atostogas. O tai gana neblogai.- nors ir nesibaimino Protas, bet šiokį tokį nerimą jo kalboje Pasąmonė įžvelgė."
0 Notes:
Post a Comment