Argi jau taip sunku yra gyventi?

Taip! Taip manau aš. Kaip jūs manote gerbiamieji nežinau. Nors tikriausiai norėčiau sužinoti.

Po teisybei net nežinau ką šiandien reiktų man rašyti. Mintys, kurios prieš tai gana sėkmingai buvo mano galvoje kažkaip tai dingo ir aš kaip ir pasimečiau. Bet vieną dalyką, nors gal tiksliau būtų pasakyti, porą dalykų, aš visgi pasakysiu, tiksliau - parašysiu.
Tai gal pradėsiu nuo to, kad kaip ir kiekvieną trečiadienį, po psichologijos buvau trumpam laiko tarpui pasijutusi geriau... Nors šiandien mūsų - "psichologų" ir buvo žymiai mažiau, bet viskas buvo OK. Kalbėjome pagrinde apie stresą, bet man labiausiai įsiminė tie mokytojos pasakymai apie pasitikėjimą savimi. Ji sakė, kad norint įgauti to tokio pasitikėjimo savimi reikia pirmiausia gebėti įžvelgti savyje pliusus, atrasti tas gerąsias savo savybes. Kas man asmeniškai labai prastai sekasi, dėl tam tikrų priežasčių...
Kitas dalykas tai tikriausiai būtų tas, kad sugalvojau ( šiaip jau vakar ) pasidaryti tokią "Minčių knygelę" ( kurią jau šiaip sumąsčiau užsivesti po filmo "A Walk To Remember" ), į kurią galėčiau užsirašyti ar tai savo ar kitų žmonių mintis, patikusių dainų tekstų žodžius ( ir tos mintys spėju bus daugiausiai kitų žmonių, nes man labai prastai sekasi sugalvoti ką nors originalaus ) ...

" - Psichologija šiaip jau JAI tikrai į naudą. Kaip manai?- teiraujasi Protas Pasąmonės.
- Na, dėl savo pačios gerovės šį kartą, bet TIK šį kartą, pritarsiu Tau.- atsakė ji.
- Dieve, net akimirkos negali pabūti ne savanaude!- riktelėjo Protas ir šiek tiek supykęs ant Pasąmonės nulindo į savo kampą, tai nespėjus net atsikirsti."