Rrraaaaarrrvvvv!!

Aaaa!!!! Nebegaliu! Atsibodo! Įgriso iki paskutinio gyvo kaulelio!!.... Kas po šimts sugalvojo Tą Pragaro Prieangį, vadinamą mokykla???!! Mokais vieną dalyką po kito ir po 5 minučių sakydamas vokiečių kalbos tekstą įterpi anglų. Na kas taip dirbas paklausit? Atsakysiu, jog AŠ! Nėra ko čia stebėtis, su tokiu mokymusi kaip mano, taip tikrai įmanoma... O dar kai pagalvoju, kad taip tęsis dar ketverius ir plius dar velnias žino kiek metų, tai infarktą galima įsivaryti. Omg. Ne! Viskas. Užteks galvoti apie tą velnio neštą ir pamestą vietą... Geriau pamąsčius, manau galima būtų įžvelgti ir gerąją šio reikalo pusę... Tik įdomu ar ji yra... Na šituos mąstymus paliksiu kitiems... Dieve, kaip sunku būti paaugle...

"-Mokykis mokykis, juk žinai, kad kito kelio nėra,- eilinį kartą prakalbo Pasąmonė.
- Nenoriu! Kodėl aš negaliu taip, kaip anie, kuriems taip tariant dzin ant mokslų... Kas po šimts verčia mane mokytis?....- bandė priešgyniauti ir ieškoti teisybės Protas.
- Tikriausiai Aš...- pasigirdo tylus bei silpnas balsas, kažkur gyliai gyliai manyje...
- Na taip, žinoma... Kaip gi aš galėjau pamiršti apie Tave. Juk Tu čia grauži mane kas kart kai tik bandau nesimokyti...
- Taip. Aš. Tu dar tebeturi mane ir dar tebesiklausai manęs...
- O kaip nesikausysi, kai "ėst" pardedi!...- pertraukia Sąžinę Protas.
- Ooo taip...- sukikena Ji ir tęsia savo kalbą toliau,- Tie anie, kuriems "dzin", savo Sąžinių jau senai nebegirdi. Jei girdėtų tikriausiai mastytų kaip ir Tu dabar...- vėl sukrizena ir nutyla, leisdama Protui susimastyti. O gal nutilo, nes pavargo pamokslauti..?..." :D